antminti — 1 antmìnti, añtmina, antmynė (ž.) tr., intr. užminti, užsistoti ant ko: Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Antmynė žmoguo ant kojos Šv. minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apminti — 1 apmìnti, àpmina, apmynė tr. 1. apmindžioti, kojomis apletenti: Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti rš. Ožkos tiktai apmina pašarą B. Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką Erž. Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmynė… … Dictionary of the Lithuanian Language
atminti — 1 atmìnti, àtmina, atmynė 1. tr. atmušti, nuvarginti minant (kojas, padus): Apsiauk kojas – grubus kelias, va, kai atmìnsi padus, nepaeisi iš vietos Dkš. ║ refl. minant, trenkiant atšilti: Bet kojos atsimynė, ir joms visai buvo nešalta rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išminti — 1 išminti, ìšmina, išmynė 1. tr. kojomis ištrypti, išmindžioti: Ašvieniai ìšmina pievą J. Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus J. Išminta žolė Nm. Čia daug žmonių laukia – vieta išminta Tr. Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė… … Dictionary of the Lithuanian Language
minti — 1 mìnti, a (mẽna Krš), mynė 1. tr. SD39, K trypti, mindyti: Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus J. Minu aš ant tako geltonus lapus V.Myk Put. Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį… … Dictionary of the Lithuanian Language
numinti — 1 numìnti, nùmina, numynė 1. tr. J kojomis nutrypti, numindžioti: Žirgai numynė rūteles JD876. Rūtos numintos, rožės nuskintos, lelijos išlankstytos RD28. ║ koja užsistoti ant ko, prispausti: Tu man kulnis nùmini KI33. O ir numynė pelėdos… … Dictionary of the Lithuanian Language
paminti — 1 pamìnti, pàmina, pamynė tr. 1. SD260, R384 kojomis užlipti, po kojų paspausti, sumindžioti: Kas tas pamynė viešneles (vyšneles)? End. Kur pamynė akmenėlį, ugnelė žibėjo (d.) Grž. Pamins žirgai žalią lanką, užaugs krūmai, užžels takai D70.… … Dictionary of the Lithuanian Language
parminti — 1 parmìnti, par̃mina, parmynė tr. 1. parversti, pargriauti, įveikti: Ne jam mane parmìnt Vžns. Aš tave tai lengviai par̃minu, o tu manę ne Ut. Kaip tu tokį vyrą parminsi viščioku būdamas! Ds. Būgos bernas parmina jį, parmeta ant žemės SI407. Nu … Dictionary of the Lithuanian Language
perbraukti — tr. 1. intr. pertraukti kuo per ką: Su kuo tau parbraukė par veidą, kad tokia juoda druožė paliko? Šv. Perbraukė su purvina uodega per dantis BsPI125. ║ tr. paviršutiniškai pašluoti: Perbrauk aslą su šluota J. Paimk šluotą ir parbrauk gryčią Klov … Dictionary of the Lithuanian Language
permynimas — sm. (1) KI324 → 1 perminti. | refl. KII313. mynimas; apsimynimas; atmynimas; įmynimas; išmynimas; numynimas; pamynimas; permynimas; pramynimas; … Dictionary of the Lithuanian Language